Sunday, December 31, 2017

Klaipeda 2018 Naujieji Metai | Klaipeda Fejerverkai 2018 | Klaipeda Lietuva 2018 New Year Lithuania





naujieji 2018 lietuva, klaipeda2018, new year 2018 клайпеда, fireworks fejerverkai 2018, naujuju metu sutikimas 2018 klaipedoje, klaipeda fejerverkai 2018, Naujieji metai 2018 Klaipėdoje, naujieji metai 2018 klaipeda, клайпеда новый год, nauji metai 2018, fejerverkai vilniuje 2018, Su Naujaisiais 2018-aisiais metais, 2018 fejerverkai, New year celebration fireworks in lithuania, naujieji metai 2018, travelfeastlt, kl, fireworks, fejerverkai, klaipeda, new, 2018, tipslt, arvizas

Gyventojų: 156 141 - 2015 m. (162 360 - 2011 m.)

Plotas: 98 km²

Tankumas (2011): 1 593 žm./km²

Pašto kodas: centrinis LT-91001

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Danės žiočių. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, yra Klaipėdos miesto savivaldybė (su 1 seniūnija), Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001). Stambus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas. Yra Klaipėdos geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas, 26 viešbučiai, 4 katalikų bažnyčios, 3 sinagogos, 10 muziejų, 4 teatrai, 15 sporto centrų.



Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena arba Danė, Smeltalė ir Kretainis. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.



Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.



Miesto plotas yra 98 km² - 38 % naudojama pastatams, 1,4 % keliams, 8,45 % ūkininkavimui, 14,08 % vandens, ir 38 % kt.

Miesto dalys



Danės kairiajame krante, ties žiotimis yra Klaipėdos senamiestis (jame XIII–XV a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas), prie Kuršmarių – Smeltė. Danės dešiniajame krante yra Naujamiestis (miesto centras), į šiaurę nuo jo, prie Baltijos – Giruliai (vasarvietė), Kuršių nerijoje – Smiltynė. Nauji gyvenamieji rajonai – Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kt. – pastatyti po 1945 m.



2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą . Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų: Parkai: Trinyčių parkas, Ąžuolynas, Miesto parkas, Miškai:Klaipėdos miškas, Smiltynės miškas,

Gyventojai

Klaipėdos gyventojų sudėtis istoriškai labai keitėsi. Įkūrus miestą dauguma jo gyventojų buvo vokiečiai, tačiau apylinkių gyventojai iki pat XX a. pradžios buvo daugiausia lietuviai. Nors mieste lietuvių buvo nedaug, tačiau Klaipėda buvo svarbus lietuvių kultūros centras, spaudos draudimo laikotarpiu jame spausdintos lietuviškos knygos lotyniška abėcėle.



1945 m. praktiškai visi gyventojai iš miesto pasitraukė su vokiečių kariuomene. 1946–1953 m. miestas buvo iš naujo apgyvendintas, tarp naujųjų gyventojų didelę dalį sudarė rusai ir kitų TSRS respublikų gyventojai, atsiųsti dirbti naujai kuriamose ir atkuriamose miesto pramonės įmonėse, kiti atvyko savo inciatyva. Tuo pačiu metu į miestą aktyviai kėlėsi ir lietuviai. Pagal gyventojų surašymų duomenis Klaipėdoje gyveno lietuvių:

1959 m. - 55,2 %

1970 m. - 60,9 %

1979 m. - 61,5 %

1989 m. - 63,0 %

2001 m. - 71,3 %

Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2010 m.

1782 m. 1823 m. 1837 m. 1861 m. 1897 m.

5 500 5 300 9 000 17 500 20 100

1905 m. 1912 m. 1925 m. 1931 m. 1938 m. 1945 m.

20 700 23 500 35 845 37 142 47 189 3 600

1950 m. 1959 m. 1970 m. 1979 m. 1989 m. 1992 m. 1999 m.

48 500 89 500 140 342 176 648 202 929 207 100 203 300

2001 m. 2007 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

192 954 185 936 183 433 182 716 161 300

No comments:

Post a Comment

3.5 mm headphone jack socket Repair | 3.5 mm lizdo pataisymas,valymas

.5 mm headphone jack socket Repair | 3.5 mm lizdo pataisymas,valymas, ausiniu lizdo taisymas, telefono 3.5 mm jungtis, phone 3.5mm repair, ...